Kamajų seniūnija

Kamajai pagal vikipediją

 

Kamajų seniūnija yra j pietryčius nuo Rokiškio, Svėdasų- Anykščių kryptimi. Seniūnijos centras - Kamajų miestelis, kuriame gyvena 744 gyventojai. Kamajų seniūnijos plotas - 20 tūkst. 59 ha. Iš jų 15 tūkst. 140 ha užima žemės naudmenos ir 4 tūkst. 143 ha - miškai,Kamajų kraštą puošia Aukštakalnio, Luolelio, Luolio, Bedugnio, Bosinto, Dviragio ir Petriošiškio ežerai. Per Kamajų seniūniją teka Jara-Setekšna, Šventoji, Zvygupis-Prūdupis, Uosija, Valkšna.

Kamajų seniūnijai priklauso per 80 kaimų. Be išsibarsčiusių mažų kaimelių ir pavienių sodybų, seniūnijoje yra ir keturios didesnės gyvenvietės. Tai - Salos (267 gyventojai), Duokiškis (260 gyventojų), Kalviai (246 gyventojai) ir Aukštakalniai (237 gyventojai). Seniūnijos teritorijoje yra Sv. Kazimiero bažnyčia Kamajuose, Šv. Kryžiaus bažnyčia Salose, Sv. Onos bažnyčia Duokiškyje.
Didžiausia seniūnijos mokykla - Kamajų Antano Strazdo gimnazija, kurioje mokosi 375 mokiniai. Gimnazijos skyriai yra Kalviuose ir Duokiškyje. Kamajuose ir Kalviuose veikia vaikų darželiai. Seniūnijos istorija kaupiama Kamajų Antano Strazdo gimnazijos ir jos Duokiškioskyriaus bei Salų žvejybos muziejuose.
Kultūriniu gyvenimu rūpinasi Kamajų meninio lavinimo centras, Aukštakalniu, Duokiškio, Kalvių, Kamajų, Salų kultūros namai. Seniūnijoje veikia šeši Rokiškio viešosios bibliotekos filialai, trys pašto skyriai, vaistinė, Ričardo Burnicko bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, laidojimo namai ir kelios parduotuvės ir verslo įmonės.
Seniūnijos gyvenimą pagyvina bendruomenės. Iš 22 rajone veikiančių bendruomenių, šešios yra Kamajų seniūnijoje. Tai Kamajų, Aukštakalvių, Duokiškio, Salų, Kalvių ir Verksnionių bendruomenės. Kamajų seniūnijos teritorijoje įsteigtas Petriošiškio telmologi-nis (pelkių) draustinis. Dvira­gio ežero saloje yra respublikinės reikšmės gamtos paminklas - Salų parkas, užimantis 11,8 ha ploto. XIX a. parke buvo Žvėrynas ir akmeninis medžiok­lės namelis. Iki šių dienų išliko dvaro pastatas. Salų parkas, kur gausu šikšnosparnių, bei Dviragio ežero užpelkėjusi pakrantė tarp Salų gyvenvietėsir Davainiškio kaimo vertingi ornitologiniu, entomologiniu ir teriologiniu požiūriu. Čia gyvena didieji baubliai, švygždos, griežlės, plovinėms vištelės, baltasparnės žuvėdros, nendrinės lingės. Puikus prieglobstis griežlėms, švygždoms, gervėms, mažie­siems kragams yra Setekšnos upė ir slėnis. Setekšnos aukštupiui su užliejama pieva ir mišku siūloma suteikti botaninio-zoologinio drausti­nio statusą. Gražiose Kamajų seniūnijos apylinkėse yra įsikūrusios penkios kaimo turizmo sodybos. Kamajų krašto praeitį mena Baušiškių, Juodonių ir Rudžių piliakal­niai. Legendomis apipinti Juodonių, Mikniūnų ir Rudžių, dar vadinamas velnio pirtimi, mitologiniai akmenys ir Juodonių šaltinis, Sešiažirgiu vadinamas. Žeimiuose palaidotas architektas Kazys Sešelgis (1915-1998). Skaudžia žaizda seniūnijojetebežiojėja sovietinės ir vokiečių okupacijos metai. A. Strazdo aikštėje Kamajuose prie buvusio NKVD pastato pritvirtinta atminimo lenta su užrašu „Siame name 1944-1953 m. buvo kalinamiir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę". Kurkliečių kaime stovintis medinis kryžius ir paminklas, primena, kad 1945 m. liepos 14 d. šiame kaime žuvo partizanai Augustas ir JonasBaltuškos, Bronius ir Petras Budreikos, Albinas Mėginis, Povilas Baronas, o sovietinėskariuomenės baudėjai su stribais sudegino penkias sodybas, nužudė šešis suaugusius kaimo gyventojus ir sudegino du mažamečius vaikus. Paminklas įamžina ir 1946 m. pavasarį žuvusiųpartizanų Vytauto Samulėno ir Vytauto Vilučio bei 1947 m. liepos 31d. žuvusių AntanoKuveikio, Petro Liaudansko ir Vytauto Baltrūno atminimą. Prie Kamajų yra vieta, vietiniųgyventojų „žydų ganyklomis" vadinama. Čia Kamajų stribai ir enkavedistai užkasdavo 1944-1953 m. Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse žuvusių partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami Kamajų miestelio aikštėje. Šiuo metu žinoma, kad „žydųganyklose" buvo užkasti 96 žuvę partizanai. Jų atminimui 1992 m. pastatytas Kamajų memorialas. Memorialo autoriai - architektas K. Sešelgis ir tautodailininkas R. Puškorius.
Kamajai
Kamajų miestelis - seniūnijos centras
Kamajai, Kamajam, Kamajuos
Kol strazdas savo giesmę gieda.
Ajerai Setekšnos tave juos,
Čia mes amžiams paliksime pėdas.
Rašė kraštietis dailininkas ir poetas Jokūbas Zovė. Kamajų miestelis ir dvaras įsikūręspusantro kilometro j rytus nuo Petriošiškio ežero, 18 km į pietus nuo Rokiškio, link Svėdasų. Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Setekšna (Jaros aukštupys).
Miestelio viduryje yra taisyklingo stačiakampio formos aikštė, į kurią iš keturių pusių sueina keliai iš Svėdasų, Rokiškio, Salų ir Panemunėlio. Kamajų aikštė įrašyta į vietinės reikšmės urbanistikos pamin­klų sąrašą.
Manoma, kad senoji vietovė vadinosi Kamajys. Senuosiose Livonijos ordino dokumentuose Kamajų vardo nėra, bet minima kiek į pietus nuo Kamajų esanti vietovė Calwe(dabar Kalvių km.). Kamajai minimi nuo 1541 m. 1610 m. čia užfiksuota 16 šeimų, kuriose gyveno 72 žmonės. Nuo 1660 m. Kama­jai vadinami miesteliu. Kama­jai kūrėsi prie Setekšnos upės ir prie svarbių prekybos kelių, einančių iš Vilniaus į Rygą, iš Upytės ir Panevėžio į Daugpilį. 1634 m. Kamajus nupirko karališkosios didenybės rotmistras Adomas Lukianskis-Paulavičius. Jis 1635 m. pastatė ir pirmąją medinę kryžiaus formos bažnyčią. 1737 m. ji sudegė, o jos vietoje pastatyta kita. Tačiau augančiai Kamajų parapijai ši buvo per maža, todėl 1897 m.klebonas Jonas Jokimas ją nugriovė. Trečiąją miestelio Sv. Kazimiero bažnyčią projektavorygietis architektas, inžinierius Florijonas Vyganovskis. Bažnyčia pastatyta | 1897-1907 m. Joje yra trys tautodailininko Zaborskio sukurti altoriai. 1934 m. bažnyčioje pastatyti „Goebeland und S.S." firmos Karaliaučiuje pagaminti vargonai. Ties didžiuoju altoriumi išorinėje bažnyčios pusėje įmūrytas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas kunigo Jono Jokimo bareljefas.Nuo 1820 m. Kamajuose gyveno, kunigavo ir kūrė lenkomanų nekenčiamas ir persekiojamas, o žmonių remiamas poetas Antanas Strazdas (1763-1833), žmonių Strazdeliu vadinamas. Apie1821 m. A. Strazdas Kamajuo­se nusipirko namelius. 1828 m. vyskupas poetą ištrėmė į Pažaislį.
Išėjęs iš Pažaislio vienuolyno, jis kurį laiką gyveno Skapiškyje, Šimonyse, o 1833 m. buvoatgabentas į Kamajus ir įkurdintas savo trobelėje. Iš čia niekur negalėjo išvykti, bet to ir nebereikėjo, nes po poros savaičių mirė. Palaidotas Kamajų kapinėse. 1933 m. miestelyje jam pastatytas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas paminklas. Poeto vardu pavadinta Kamajų vidurinė mokykla (dabartinė gimnazija) ir miestelio aikštė. Per 1831 ir 1863 m. sukilimus miestelyje veikė sukilėlių būriai, kurie susiremdavo su caro armija. Apie 1888 m. prie Kamajų dvaro kelio į Duokiškį žmonės, dėkodami dievui už baudžiavos panaikinimą, pastatė didelį kryžių. Sovietmečiu kryžius buvo nuverstas. 2001 m. jo vietoje iškilo meistro V. Narbučiosukurtas metalinis kryžius, pastatytas už parapijiečių lėšas.
Spaudos draudimo laikais ir Kamajus pasiekdavo knygne­šių platinamos lietuviškosmaldaknygės, knygos bei laikraščiai. Ilgesnį laiką lietuviškas knygas, gautas iš Panemunėlio kunigo Jono Katelės, platino Juozas Pavarotnikas. Iš kitų knygnešių minėtini Antanas Smalstys,Baronas, Jonas Čerškus, Konstantinas Narkevičius, siuvėjas Rapolas Smalstys, kunigas Tumėnas ir kiti. 1905 m. Kamajuose vyko demonstracijos, žmonės kėlė reikalavimus rusų valdžiai. Šiame judėjime pasižymėjo studentas socialdemokratas Jurgis Smalstys. 1923 m. Kamajuose buvo 81gyvenamasis namas ir 625 gyventojai, o Kamajų dvare -keturios sodybos ir 76 gyventojai. Tarpukariu čia buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla. Beje, pirmoji parapinė mokykla čia įsteigta1774 m. Ją 1781 m. lankė 13, o 1804 m.-21 mokinys.
1937 m. Kamajuose atidaryta biblioteka. Veikė daug smulkių žydų krautuvėlių, užeigų,kooperatyvas, vaistinė, smulkaus kredito draugija, sveikatos punktas, policijos nuovada, paštas, malūnas ir kt. Miestelio aikštė ir pagrindinės gatvės buvo išgrįstos akmenimis. 1944 m. miestelio centras sudegintas ir apgriautas, susprogdinta bažnyčios bokštų viršutinė dalis. Sovietiniais metais Kamajai buvo apylinkės, kolūkio centras.
Nuo 1952 m. čia veikė 75 lovų ligoninė, nuo 1944 m. -vidurinė mokykla. 1991 m., minint Kamajų įkūrimo 450-ąsias metines, pastatytas architektūros mokslų daktaro, profesoriaus KazioSešelgio ir Narcizo Vilučio sukurtas paminklas. Nuo 1983 m. Kamajai garsėja tradicine švente „Kuc kuc Kamajuos". Tomis dienomis vyksta įvairios sporto varžybos, mugė, atidaromos parodos, koncertuoja ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Vilniaus, Kauno, kitų rajonų atvykę muzikantai ir dainininkai.
Straipsnis paruoštas pagal rajono savivaldybės knygą „Rokiškio rajonas"